OLWEUS patyčių prevencijos programa

OLWEUS informacija tėvams

OLWEUS PATYČIŲ PREVENCIJOS PROGRAMA
Olweus patyčių prevencijos programa (OPPP) yra viena iš geriausiai žinomų ir visuotinai pripažintų patyčių prevencijos programų. Nustatyta, jog OPPP tikrai sumažina patyčių atvejų skaičių. OPPP pagrindiniai tikslai yra užkirsti kelią jau vykstančioms patyčioms ir sumažinti naujų patyčių atvejų atsiradimo tikimybę. Ši programa taip pat padeda gerinti mokinių tarpusavio santykius. Programa skirta visiems mokiniams, ne tik tiems, kurie kenčia nuo patyčių, bet ir tiems, kurie linkę skriausti kitus.

PATYČIOS – tai, kai kas nors nuolat ir tyčia atlieka skaudinančius veiksmus arba žemina žodžiais (persekioja) kitą asmenį, kuriam/kuriai sunku pačiam/pačiai apsiginti.
Asmuo patiria patyčias, kai nuolat susiduria su neigiamais kito asmens ar asmenų veiksmais ir sunkiai gali apsiginti.
Neigiamu laikome tokį veiksmą, kai vienas asmuo tyčia sužeidžia ar verčia kitą jaustis blogai. Tai gali būti daroma naudojant fizinę jėgą, žodžiais arba netiesiogiai, pavyzdžiui, išstumiant iš bendros veiklos.

Patyčių išraiškos formos:

• žodinis užgauliojimas;
• socialinis atstūmimas ir atskyrimas nuo grupės;
• fizinės priekabės;
• užgauliojimas, skleidžiant melagingas apkalbas, apgaudinėjant;
• pinigų ar daiktų atėmimas bei daiktų gadinimas;
• grasinant arba priverčiant kaip nors elgtis ar ką nors daryti;
• užgauliojimas dėl rasės;
• seksualinis priekabiavimas;
• kibernetinis priekabiavimas.

Taisyklės nukreiptos prieš patyčias:

• Mes nesityčiosime iš kitų.
• Mes stengsimės padėti tiems mokiniams, iš kurių tyčiojasi kiti.
• Mes stengsimės bendrauti su tais, kuriuos atstumia kiti.
• Jei sužinosime, kad iš ko nors tyčiojamasi, mes apie tai pranešime suaugusiems gimnazijoje ir/arba namuose.

ELEKTRONINĖS PATYČIOS
Šiuo metu sparčiai plėtojantis ir tobulėjant informacinėms komunikavimo technologijoms bei augant naudojimosi galimybėms, plinta nauja patyčių rūšis – elektroninės patyčios. Elektroninės patyčios – tai agresyvus, tyčinis bei pasikartojantis laike vieno individo ar grupės žmonių prieš kitą asmenį nukreiptas veiksmas, naudojant elektronines priemones, kai asmuo negali lengvai apsiginti.

Specifinės elektroninių patyčių charakteristikos:
Elektroninės patyčios gali padaryti daugiau emocinės žalos nei tradicinės patyčios, kadangi jos gali vykti bet kuriuo laiku ir bet kurioje vietoje.
Taikant informacines technologijas informacija greitai plinta, o virtualioje erdvėje sunku pašalinti jos turinį.
Dažniausiai elektroninės patyčios yra anoniminės, o elektroninių patyčių aukos dažniausiai niekam apie tai nesako ir kenčia patyčias vienumoje.
Maža dalis tėvų kontroliuoja bei kalbasi apie vaikų veiklą elektroninėje erdvėje, nesuvokdami šio reiškinio svarbos.
Patarimai tėvams, kaip užkirsti kelią elektroninėms patyčioms:

• Laikykite kompiuterį (ar kompiuterius) bendro naudojimo patalpoje, pavyzdžiui, svetainėje arba virtuvėje, ir periodiškai tikrinkite, ką jūsų vaikas daro prie kompiuterio.
• Nuolat kalbėkitės su savo vaiku apie jį dominančią elektroninę veiklą.
• Kalbėkite konkrečiai apie elektronines patyčias ir paskatinkite savo vaiką nedelsiant jums pranešti, jei jis arba ji yra elektroninių patyčių ar persekiojimo bei kitų neleistinų ir nemalonius išgyvenimus keliančių virtualios erdvės elgesio apraiškų auka.
• Skatinkite savo vaiką pasakyti jums, jei jis arba ji žino, jog kiti vaikai kenčia nuo persekiojimo virtualioje erdvėje.
• Paaiškinkite vaikui, jog elektroninės patyčios yra žalingas ir nepriimtinas elgesys. Išdėstykite savo lūkesčius ir požiūrį į tai, kad reikia atsakingai dalyvauti elektroninėje veikloje, aiškiai išdėstykite, kokių pasekmių vaikas gali tikėtis, jei elgsis netinkamai.
• Padėkite vaikui atskirti, ką jam galima talpinti virtualioje erdvėje, o ko nevertėtų viešinti. Informacija, kurią rizikinga atskleisti virtualioje erdvėje: kontaktinė informacija, informacija apie interesus, informacija apie privatų gyvenimą ir reputacijai kenkianti informacija.
• Akcentuokite slaptažodžių parinkimo ir saugojimo svarbą. Vaikai savo prisijungimo duomenis gali atskleisti artimam draugui ar draugams, tačiau to daryti nevertėtų. Tokiu atveju padidėja rizika, kad šie duomenys bus prieinami ir kitiems žmonėms.
• Kalbėkite su vaiku apie bendravimo su nepažįstamais žmonėmis galimas rizikas, t.y. kiek nepažįstamajam galima apie save pasakoti, klauskite, ar vaikas yra tikras, kad vėliau ši informacija nebus to žmogaus paviešinta ar naudojama netinkamiems tikslams. Susitikimas su internetiniu draugu – tai irgi svarbus klausimas aptarimui su vaiku.
• Nors suaugusieji turėtų gerbti vaikų ir paauglių asmeninę erdvę, susirūpinimas savo vaiko saugumu kartais nustelbia norą nesikišti į asmeninius vaiko reikalus. Pasakykite savo vaikui, kad ketinate peržiūrėti jo ar jos pokalbius virtualioje erdvėje, jei manote, jog tam yra pagrindas.
• Patikrinkite, kokia informacija yra prieinama virtualioje erdvėje apie Jūsų vaiką. Vaikai gali neigiamai reaguoti į tokius tėvų veiksmus ir vertinti tai kaip šnipinėjimą, tačiau jeigu šią informaciją galėjo pamatyti tėvai, reiškia, ji yra prieinama daugeliui žmonių ir nėra privati.
• Apsvarstykite galimybę įdiegti tėvų kontrolės filtrą ir/arba kitas sekimo ir stebėjimo programas, tačiau nevertėtų pasikliauti vien jomis.

Kaip elgtis, jei jūsų vaikas nukentėjo nuo elektroninių patyčių?
Sužinojus, kad jūsų vaikas kenčia nuo kibernetinių patyčių, reikėtų elgtis taip:

• Visais įmanomais būdais drąsinkite vaiką ir skatinkite nereaguoti į patyčias.
• Neištrinkite žinučių ir paveikslėlių. Išsaugokite juos, nes tai patyčių įrodymai.
• Pamėginkite nustatyti asmenį, kuris užgaulioja jūsų vaiką elektroninėje erdvėje. Net jei elektroninės patyčios organizuojamos anonimiškai (pavyzdžiui, prisidengiant slapyvardžiu ar kieno nors kito vardu), yra būdų jį susekti, į pagalbą pasitelkus jūsų interneto tiekėją. Jei elektroninės patyčios įgauna nusikalstamos veiklos bruožų (arba įtariate, jog taip gali nutikti), susisiekite su policija, kad jie padėtų susekti persekiotoją.
• Netinkamo turinio žinučių siuntimas gali pažeisti elektroninio pašto paslaugų tiekėjų, interneto tiekėjų, internetinių puslapių administratorių bei mobiliųjų telefonų kompanijų skelbiamas „nuostatas ir sąlygas“. Apsvarstykite galimybę kreiptis į šias kompanijas ir pateikti skundą.
• Jei patyčios organizuojamos į pagalbą pasitelkus elektroninį paštą arba mobilųjį telefoną, įmanoma užblokuoti persekiotojo siunčiamas žinutes. Žinoma, gali būti, kad jis kitą kartą užgaulios susikūręs naują tapatybę.
• Bendradarbiaukite su mokykla ir savo vaiko auklėtoja, kurie gali stebėti, ar jūsų vaikas nėra persekiojamas ir realiame gyvenime. Tai gali padėti jums išspręsti elektroninių patyčių problemą.
• Susisiekite su policija, jei elektroninio persekiojimo metu grasinama fiziniu smurtu, turto prievartavimu; skambučiai arba žinutės yra nešvankaus turinio arba įžeidžiantys. Taip pat, jei priekabiaujama, persekiojama, reiškiama neapykanta; įtraukiama ir vaikų pornografijos elementų. Jei nesate tikri, jog elektroninės patyčios pažeidžia įstatymus, susisiekite su vietiniais policijos atstovais, kurie jums patars.

Sužinojus, kad jūsų vaikas vykdo elektronines patyčias:

• Kalbėkite su vaiku apie elektronines patyčias ir apie tai, kokias pasekmes jos gali sukelti patyčias patiriančiam vaikui.
• Priminkite arba informuokite apie netinkamo elgesio pasekmes, vaikui gali būti atimamos privilegijos naudotis kompiuteriu arba apribojamas naudojimasis technologijomis.
• Įdiekite blokavimo, turinio filtravimo ir stebėjimo programas savo namų kompiuteryje.
• Aptarkite su vaiku bendravimo internete etiketą. Kaip ir realiame pasaulyje, virtualioje erdvėje taip pat egzistuoja tam tikros bendravimo taisyklės. Paprastai vaikai drąsiau elgiasi, bendraudami virtualiai, leidžia sau pasakyti daugiau, negu būtų pasakę gyvai, akis į akį. Jiems galima paaiškinti, kad bendraujant virtualioje erdvėje, reikėtų su kitais elgtis taip pat pagarbiai, kaip ir realiame gyvenime.
• Sužinojus, kad jūsų vaikas dalyvauja elektroninėse patyčiose kaip stebėtojas:
• Kalbėkite su vaiku apie tai, kad patyčios nėra tinkamas elgesys ir kad apie tokius veiksmus svarbu pranešti suaugusiems. Vaikai-stebėtojai gali patys bijoti tapti skriaudėjų aukomis ir vengti pasakoti apie patyčias kitiems. Tačiau tylėjimas nesumažina rizikos tapti patyčių objektu, o kartais net padidina, nes skriaudėjas ir toliau nėra drausminamas.
• Akcentuokite vaikui, kad jų vaidmuo patyčių situacijoje yra reikšmingas, o nepritarimas skriaudėjui gali būti reikšminga pagalba nuskriaustajam ir svarbus žingsnis problemos sprendimo link.

Naudingos nuorodos:
www.bepatyciu.lt
www.vaikulinija.lt